Ofbeldi / Greinar

Reiši og ofbeldi

Hvaš er ofbeldi/ įrįrsarhneigš?

Almenningur viršist hafa vaxandi įhyggjur af auknu ofbeldi ķ ķslensku samfélagi. Fjölmišlar segja okkur frį alvarlegum ofbeldisverkum sem framin eru į Ķslandi og gera um leiš ofbeldi sżnilegra fyrir hinum almenna borgara.

Ofbeldi er žegar lķkamlegu afli er beitt gegn öšrum einstaklingi. Um gęti veriš aš ręša hóp einstaklinga sem ręšst į einn mann ķ mišborg Reykjavķkur įn nokkurra sżnilegra įstęšna, heimilisfašir sem lemur konu sķna og/eša börn eša fķkill sem beitir ofbeldi ķ žeim tilgangi aš afla fjįr fyrir fķkniefnum.

Ofbeldi getur stundum veriš knśiš įfram af įrįsarhneigš eša um tilviljunarkennt ofbeldi er aš ręša, t.d. geta stympingar ķ bišröš, til aš komast inn į skemmtistaš, leitt af sér alvarlegt ofbeldi. Įrįsarhneigš er lżst sem įsetningi einstaklings til aš skaša annan einstakling. Hér er įtt viš bęši lķkamlegan og andlegan skaša.

Mismunandi tegundir ofbeldis

Til eru margar mismunandi geršir ofbeldis. Hér getur veriš um aš ręša lķkamlegt og andlegt ofbeldi, ofbeldi gegn hlutum (t.d. skemmdarverk), og kynferšislegt ofbeldi .

Lķkamlegt ofbeldi getur tekiš į sig margar myndir. Heimilisofbeldi er lķklega algengasta tegund ofbeldis en jafnframt langmest fališ og minnst fjallaš um ķ fjölmišlum. Tilviljunarkennt ofbeldi hręšist fólk mest og heldur oft og tķšum aš sé algengasta tegund ofbeldis. Įstęšurnar gętu veriš žęr aš erfitt er į aš sjį žaš fyrir og žaš fęr miklar umręšur ķ fjölmišlum.

Lķkamlegt ofbeldi flokkast undir afbrot og flest žeirra flokkast undir 173. grein laga sem vķsar til žess aš afbrotiš sé stórfellt. Hér er um aš ręša, stórfellda lķkamsįrįs (alvarlegt lķkamlegt brot), kynferšisofbeldi gegn börnun, naušgun, rįn, tilraun til manndrįps, manndrįp og morš.

Eitt žessarra ofbeldisbrota er naušgun, sem skżtur oft upp ķ umręšunni ķ samfélaginu. Hér er oftast um aš ręša einn mann sem naušgar einni konu žó aš svo sé ekki algilt. Tališ er aš um žaš bil helmingur naušgana séu framdar af ókunnugum, hinn helmingurinn af einhverjum sem fórnarlambiš žekkir eša kannast viš. Möguleiki er žó į aš žessi hlutföll séu skekkt aš einhverju leyti žar sem žau byggja į opinberum tölum. Konu sem er naušgaš af einhverjum sem hśn žekkir er mun ólķklegri til aš tilkynna naušgununia en konu sem er naušgaš af ókunnugum. Hérna er um aš ręša fjölda kvenna sem aldrei tilkynnir naušgunina og slķkt getur aušveldlega skekkt opinberar tölur.

Žrįtt fyrir aš yfirleitt sé um einn geranda aš ręša, ķ naušgunarmįlum, eru hópnaušganir algengari en fólk telur. Hér er dęmi: Žaš er samkvęmi sķšla morguns žar sem illa drukkin stślka fer afsķšis meš einum samkvęmisgestanna, sofnar (drepst) og gesturinn notfęrir sér įstand hennar og hefur mök viš hana įn samžykkis hennar. Viškomandi fer sķšan aftur fram ķ samkvęmiš og spyr hvort einhver annar hafi įhuga į aš vera nęstur. Margir eiga sķšan jafnvel mök viš stślkuna, og ekki er óalgengt aš žeir hvetji hver annan til dįša enda hugsa fęstir žeirra śt ķ aš žeir eru aš fremja mjög alvarlegan glęp. Ķ flestum tilfellum hópnaušgana er um einhvers konar vina- eša kunningjasamband aš ręša milli gerenda og fórnarlambs.

Andlegt ofbeldi er mjög algengt innan fjölskyldna. Mörg dęmi eru um aš makar lķtilsvirši og nišurlęgi hvor annan meš oršum, eša žį aš einungis annar makinn beitir andlegu ofbeldi og žį gjarnan į žann hįtt aš hinn ašilinn fer aš trśa žvķ aš hann/hśn sé heimskur, ljótur, og ķ alla staši ómögulegur. Ekki er einungis um aš ręša aš makar beiti andlegu ofbeldi heldur beita foreldrar börnum sķnum andlegu ofbeldi. Barniš er lķtilsvirt, ž.e. žvķ er sagt aš žaš geti aldrei innt neitt af hendi nęgilega vel, lķtiš er gert śr śtliti, hegšun og hęfileikum barnsins, t.d. gęti hljómaš: "Žś er ljót/ur", "Žś ert leišinleg/ur og vond/ur", "Žś kannt ekki neitt, žś ert bara heimsk/ur".

Einelti er enn ein tegund andlegs ofbeldis, hvort sem žaš er ķ skóla eša į vinnustaš,. Hér er oft um aš ręša hóp einstaklinga žar sem allir leggjast į eitt um aš gera lķf einstaklings aš martröš. Žessi tiltekni einstaklingur er hęddur, laminn, gert er grķn aš honum, oft įn žess aš fyrir žvķ sé nokkur įstęša önnur en sś aš viškomandi sker sig aš einhverju leyti śr fjöldanum. Dęmi um žetta getur veriš aš barn sé raušhęrt, meš gleraugu, žybbiš, of grannt, sé ekki ķ réttum fötum (ekki ķ merkjafötum), hafi skęran/dimman mįlróm, stamar, sé mjög feimiš, af öšrum litarhętti, og svo mętti lengi telja. Žrįtt fyrir aš yfirleitt sé um aš ręša hóp sem leggur einhvern ķ einelti, er hópnum gjarnan stjórnaš af einhverjum einum höfušpaur. Leištoginn įkvešur fórnarlambiš og stjórnar haršri hendi hvernig žvķ er strķtt og hvaša ašferšir skulu notašar.

Mest hefur veriš rętt um einelti gegn börnum ķ skóla, en einnig er töluvert algengt aš einelti sé stundaš į vinnustöšum fulloršinna.

Ašdragandi ofbeldis

Yfirleitt į ofbeldi sér einhvern ašdraganda. Hér getur veriš um aš ręša įrįsargirni, reiši af żmsum toga, įfengis- og/eša fķkniefnaneyslu, og fleira ķ žeim dśr.

Hęgt er aš flokka įrįsargirni nišur ķ tvo flokka, įrįsargirni sem sprottin er af neikvęšum tilfinningum eša reiši, og įrįsargirni sem notuš er sem verkfęri til aš nį fram markmišum. Ķ fyrri flokknum er um aš ręša einstakling sem notar ofbeldi til žess aš losa um spennu eša óžęgilegt tilfinningaįstand. Žaš aš beita einhvern ofbeldi dregur tķmabundiš śr óžęgilegum neikvęšum tilfinningum, svo sem reiši. Ķ seinni flokknum er įrįsargirnin notuš sem til aš nį įkvešnu fram, t.d. fķkniefnaneytandi sem ręnir konu/mann til žess aš fjįrmagna fķkniefnaneyslu sķna eša "handrukkari" sem vill fį skuld sķna greidda.

Hęgt vęri aš bęta enn einum flokki viš, žar sem įrįsargirnin er notuš til aš öšlast viršingu eša völd. Hér er t.d. um aš ręša vinahóp žar sem ofbeldi žykir "töff".

Reiši og ofbeldi eru eins og įšur sagši oft nįtengd žótt ólķkt sé. Ofbeldi er verknašur eša hegšun en reiši er tilfinning. Reiši er sennilega ein af verstu tilfinningum sem viš glķmum viš, jafnframt žvķ sem er mjög erfitt aš mešhöndla hana. Reiši er mismunandi eftir žvķ viš hvaša ašstęšur hśn kviknar, hvernig hśn magnast ķ huga einstaklingsins og hver einkenni hennar eru. Fyrst ber aš nefna ašstęšurnar: Sumir reišast sérstaklega śt af einhverju ķ fari fólks (pirrandi eša óžolandi fólk), ašrir viš aš finnast žeir truflašir eša veriš sé aš stjórna žeim (eiga ķ erfišleikum meš yfirvald og stjórnendur) og enn ašrir reišast viš žaš aš žeim finnst žeir beittir óréttlęti.

Reišin getur variš lengi, stundum nęr hśn aš magnast svo ķ huganum aš einstaklingurinn hreinlega springur śr reiši. Hśn getur lķka einkennst af žvķ aš viškomandi getur ekki hętt aš hugsa um žann sem reitti hann til reiši. Žį er talaš um hefnigjarnan eša langrękinn einstakling. Reišigjarnt fólk misskilur ašstęšur og skilaboš frį umhverfi sķnu, žaš žjįist oft ofsóknarhugmynum og dregur rangar įlyktanir. Žetta fólk į oft viš żmis persónuleikavandamįl aš strķša.

Aš lokum mį nefna hvernig fólk höndlar reišitilfinningu sķna į ólķkan hįtt. Sumir beita ofbeldi ķ bręšiskasti, ašrir lįta reišina bitna į öšrum (t.d. heimilisfaširinn sem "sżšur į" eftir aš hafa veriš lķtillękkašur ķ vinnunni, beitir fjölskyldu sķna ofbeldi eftir aš hann kemur heim). Enn ašrir byrgja reišina innra meš sér įn žess aš veita henni śtrįs. Žótt reiši sé ķ flestum tilfellum neikvęš tilfinning getur hśn einnig veriš jįkvęš, ef viš kunnum aš mešhöndla hana rétt. Reišin getur nefnilega sagt okkur hvenęr viš erum beitt misrétti og óréttlęti. Žį žarf bara aš kunna aš bregšast viš į jįkvęšan hįtt, eins og aš lįta žann vita sem vekur žessi višbrögš okkar og leysa vandann įn žess reišin nįi aš magnast upp og hętta sé į ofbeldi.

Hversu algeng eru ofbeldisverk?

Erfitt getur veriš aš tala um tķšni ofbeldis į Ķslandi žar sem fęst ofbeldisbrot eru tilkynnt. Fjöldi tilkynninga hefur žó nįnast tvöfaldast milli įranna 1985 - 1997, ž.e. fjöldi tilkynninga į hverja 1000 ķbśa voru 2,6 įriš 1985, 4,5 įriš 1992, og 6,0 įriš 1997. Athuga veršur žó aš miklar breytingar hafa oršiš į skrįningu upplżsinga hjį lögreglunni og getur žaš haft įhrif į skrįšan mįlafjölda.

Įhyggjur almennings af ofbeldi hafa einnig fariš vaxandi, bęši hér heima og erlendis. Hugsanlega gętu įhyggjur af žessum toga stafaš af žvķ aš ešli ofbeldis hefur breyst į undanförnum įrum. Įverkar ofbeldisbrota eru gjarnan alvarlegri en įšur, ofbeldi į sér oft staš af litlu tilefni, og meira er um ofbeldisfull įtök milli ókunnugra heldur en milli vina og kunningja.

Žess ber žó aš geta aš į Ķslandi eru hlutfallslega fęrri ofbelsidómar en ķ nįgrannalöndum okkar.

Heimilisofbeldi er sennilega algengasti ofbeldisverknašurinn sem framinn er į Ķslandi, margir segja aš heimilin séu ofbeldismesti vettvangur samfélagsins. Tališ er aš į įri hverju séu u.ž.b. 1100 ķslenskar konur beittar ofbeldi, af maka eša fyrrverandi maka. Helmingslķkur eru į žvķ aš maki, sem beitt hefur konu sķna ofbeldi, geri žaš aftur.

Žegar einstaka ofbeldisbrot eru skošuš hefur veriš tališ aš um 1-2 morš séu framin į Ķslandi į įri hverju. Žegar skošaš er hversu margir eru fangelsašir fyrir ofbeldisbrot, į įri hverju, mį sjį aš į įrunum 1994-1998 er fjöldinn frį 6-12, sem fangelsašir voru fyrir manndrįp eša tilraun til manndrįps, 22-34 fyrir kynferšisbrot, og 24-33 fyrir önnur ofbeldisbrot.

Hafa ber ķ huga aš žetta eru einungis óskiloršsbundnir dómar, ž.e. žegar tilefni er til fangelsisvistar, skiloršsbundnir dómar eru mun fleiri. Til dęmis mį nefna aš į įrunum 1995-1998 fengu 1-10 einstaklingar, į įri hverju, skiloršsbundinn dóm fyrir manndrįp eša lķkamsmeišingu af gįleysi, 6-14 fengu skiloršsbundinn dóm fyrir kynferšisbrot. Athyglisvert er aš žegar skošašir eru skiloršsbundnir dómar fyrir önnur ofbeldisbrot, mį sjį aš į įrunum 1995-1997 fengu 65-76 einstaklingar skiloršsbundna dóma fyrir ofbeldisbrot, en 1998 sker sig töluvert śr meš 123 einstaklinga, sem fengu skiloršsbundna dóma fyrir ofbeldisbrot.

Inn ķ žessar tölur eru ekki teknir sektardómar, ž.e. žeir sem dęmdir eru til aš borga sekt fyrir brot sitt, en 16-32 einstaklingar fengu sektardóm fyrir ofbeldisbrot į žessum sömu įrum.

Śtbreišsla ofbeldis er töluvert algeng mešal unglinga į Ķslandi. Samkvęmt ķslenskri rannsókn į nemendum ķ 10. bekk grunnskóla, segjast 15% unglinga hafa veriš beittir lķkamlegu ofbeldi sķšastlišna 12 mįnuši, žar af telja 4% nemenda sig hafa veriš beittir ofbeldi žrisvar sinnum eša oftar sķšastlišna 12 mįnuši. Til aš įtta sig betur į fjölda žeirra nemenda sem beittir hafa veriš ofbeldi, mį sjį aš 652 unglingar ķ 10. bekk hafa veriš beittir ofbeldi sķšastlišna 12 mįnuši. Af žessum 652 unglingum hafa 162 veriš beittir lķkamlegu ofbeldi žrisvar sinnum eša oftar į sķšustu 12 mįnušum!

Tekiš skal fram aš žetta eru tölur mišašar viš hvaš unglingarnir sjįlfir skilgreina sem ofbeldi, raunverulegar tölur eru mun hęrri. Nišurstöšur sżna aš fjöldi nemenda, sem beittur hefur veriš ofbeldi er mjög breytilegur eftir žvķ hvort žeir sjįlfir telja aš žeir hafi veriš beittir ofbeldi eša hvort žeir segja frį žvķ aš žeir hafi oršiš fyrir įkvešnum tegundum ofbeldis. Samkvęmt vķšari skilgreiningu į ofbeldi, höfšu 65% strįka oršiš fyrir athęfi, sem skilgreina mętti sem ofbeldi!

Af hverju beitir fólk ofbeldi?

Fjölmargar mismunandi kenningar hafa reynt aš skżra orsakir fyrir įrįsargirni og ofbeldi. Sumir fręšimenn telja aš rótina sé aš finna ķ lķffręšilegum žįttum žar sem hlutverk bošefna, eins og noradrenalķns, er aš undirbśa lķfveruna fyrir įrįs eša flótta ef henni finnst sér vera ógnaš. Žegar noradrenalķnflęši eykst ķ lķkamanum spennumst viš upp og veršum glašvakandi. Žį getum viš allt, aš okkur finnst, hvort sem er aš hlaupa eins og byssubrennd eša berjast knįlega. Sumir vilja įlķta aš žessi skjótu višbrögš mannsins séu honum ešlislęg, og voru frummanninum lķfsnaušsynleg. Finnist einstaklingi vera vegiš aš sér, einhverra orsaka vegna, eykst flęši noradrenalķns ķ lķkamanum og gerir honum kleift aš bregšast skjótt viš ógnuninni. Žessi skżring er lżsandi og rökrétt en śtskżrir alls ekki nęgilega orsökina žar sem mismunandi fólk bregst viš sömu ašstęšum į ólķkan hįtt. Žaš bendir til žess aš "ógnun" sé einstaklingsbundin skynjun. Hér žarf žvķ vęntanlega aš skoša betur žroskasögu einstaklingsins og umhverfi hans.

Önnur leiš til aš śtskżra įrįsargirni og aš beita ofbeldi er sótt til bernskunnar. Rannsóknir sżna aš mjög margir sem beita ofbeldi hafa sjįlfir oršiš fyrir baršinu į žvķ ķ bernsku. Menn eru žó ósammįla um hvort sé um aš ręša lęrša hegšun, ž.e. aš börn lęri žaš sem fyrir žeim er haft eša eftirköst reiši og vanlķšunar śt af ofbeldi ķ barnęsku.

Enn önnur skżring tengist įfengi og neyslu örvandi fķkniefna. Viš įfengisneyslu losnar um hömlur og dómgreind skeršist. Žegar skošašar eru tölur yfir tengsl ofbeldisbrota og įfengis- og vķmuefnaneyslu, voru flestir undir įhrifum žegar brotiš var framiš. Eina brotiš sem sker sig śr hvaš žetta varšar er kynferšisbrot gegn börnum, žar voru fęstir undir įhrifum žegar brotiš var framiš.

Mikiš hefur veriš rętt og ritaš um žįtt sjónvarps og tölvuleikja ķ ofbeldi. Menn eru alls ekki sammįla um įhrif žessi žótt lķklegt sé tališ aš einhver séu. Mikilvęgt er aš foreldrar śtskżri fyrir börnum sķnum muninn į ofbeldi ķ sjónarpi og ķ raunveruleikanum, og aš žau fylgist meš į hvaš börnin horfi į og ręši žaš viš žau.

Žį er lķka hęgt aš vķsa orsök ofbeldis til fleiri žįtta, eins og valdatogstreitu milli maka, vanmįttartilfinningu, stjórnunaržörf og lįgu sjįlfsįliti.

Ofbeldi į mešal barna og unglinga

Ofbeldishegšun er, eins og fram hefur komiš, töluvert algeng į unglingsįrunum žegar félagažrżstingur gęti leitt til žess aš unglingar beiti ašra ofbeldi til aš fį aš vera meš ķ tiltekinni "klķku". Nś til dags er žaš oft tališ "töff" aš lumbra į einhverjum. Strįkar žurfa sérstaklega aš sżna "karlmennsku" sķna meš žvķ aš berja einhvern. Dęmi um žetta getur veriš žegar unglingar eru margir samankomnir og einhver utanaškomandi kemur og er meš "stęla". Žį telur einhver unglingurinn žaš skyldu aš verja heišur hópsins og lętur viškomandi finna fyrir žvķ. Einnig getur žessu veriš öfugt fariš, eša žį aš unglingar hreinlega leiti uppi slagsmįl sér til skemmtunar, yfirleitt ķ žvķ skyni aš sżna félögunum hvaš žeir eru sterkir og "cool".

Er hęgt aš beita mešferš viš ofbeldi og reiši?

Ķ hugręnni atferlismešferš er unniš meš tengsl hugsana, tilfinninga og hegšunar. Fyrst er fundiš śt hvenęr einstaklingur sé lķklegur til aš beita ofbeldi og gegn hverjum. Žaš er skilgreint nįkvęmlega hvaš gerist įšur en ofbeldi į sér staš og tengsl eru skošuš. Einstaklingnum er sķšan hjįlpaš viš aš bera kennsl į hugsanir sķnar sem valda reiši įsamt žvķ aš magna reišina upp, og aš bregšast viš žeim. Žetta er oft gert meš hjįlp kerfisbundinnar slökunar.

Hśmanķskar ašferšir gera einstaklingnum kleift aš finna fyrir og višurkenna tilfinningar sķnar, fara ķ gegnum žaš sem gerir žį reiša og doka žar viš. Reyna sķšan aš tjį reišina į jįkvęšan hįtt.

Margar ašferšir ganga śt į žaš aš einstaklingurinn fįi veitt tilfinningum sķnum śtrįs. Žį er einstaklingi hjįlpaš aš kalla fram reišitilfinningar sķnar og fį śtrįs fyrir žęr, t.d. meš žvķ aš berja pśša og jafnvel hugsa į sama tķma um žann sem hann er reišur śt ķ. Margir gagnrżna žetta og segja aš žį sé veriš aš margfalda reišina, sumir vilja jafnvel ganga svo langt aš segja aš veriš sé aš żta undir ofbeldishegšun.

Sįlefliskenningar vinna meš erfiša atburši śr bernsku sem gętu hugsanlega tengst ofbeldisfullri hegšun į fulloršinsįrum.

Žeir sem eiga viš persónuleikavanda aš strķša beita gjarnan ofbeldi. Įstęšan kann aš vera sś aš žeim finnist žeir tapi alltaf ķ samskiptum sem byggja į oršum, og beita žess vegna lķkamlegu afli žegar žeim lķšur eins og króašir śt ķ horni. Af žessum sökum getur žjįlfun ķ félagshęfni og samskiptatękni veriš naušsynlegur žįttur ķ mešferš. Žessu tvennu er einnig gott aš nota ķ hjónamešferš, žar sem hefur t.d. veriš um aš ręša beitingu ofbeldis. Aš draga śr valdabįrįttu milli hjóna hefur reynst hérna mikilvęgt.

Fleiri mešferšarleišir eru notašar, lķkt og aš lįta gerandann hitta fórnalamb sitt, fara yfir afleišingarnar af geršum sķnum og jafnvel er geranda fališ aš gera fórnarlambinu greiša (hér er oft um unglingaśrręši aš ręša).

Önnur leiš er sś aš kenna einstaklingi aš öšlast jįkvęša, óbeina śtrįs fyrir tilfinningar sķnar, t.d. meš žvķ aš stunda erfišsvinnu eša lķkamsrękt.

Hvert er hęgt aš leita eftir ašstoš?

·         Kvennathvarfiš fyrir konur sem eru beittar heimilisofbeldi.

·         Stķgamót fyrir fórnarlömb kynferšisofbeldis

·         Neyšarmóttaka fórnarlamba naušgana į Landspķtala-Hįskólasjśkrahśsi ķ Fossvogi.

·         Nįmskeiš ķ sjįlfsvörn (JiJitsu)

·         Sjįlfstyrking www.wjjf.com email wjjf@wjjf.com. Sķmi 8632801 + 8632802.

  

Björn Haršarson, sįlfręšingur og Eygló Gušmundsdóttir, sįlfręšingur

 

Til baka

Prentvęn śtgįfa 

Skošanakönnun

Hefur ślit lķkama žķns mikil įhrif į hvernig žér lķšur meš sjįlfa/n žig ?
Svarmöguleikar

Skrįning į póstlista

Tölvupóstfang
Skrįšu žig į póstlista persona.is til aš fį fréttir og tilkynningar frį okkur ķ framtķšinni.
Famlry Umbunarkerfi fyrir börn