Börn/Unglingar / Greinar

Blinda og alvarleg sjónskeršing

 Žegar fjallaš er um skynhömlun, hvort sem hśn snertir sjón eša heyrn, žarf ķ fyrsta lagi aš gera sér grein fyrir žvķ aš hśn getur veriš į įkaflega mismunandi stigi. Oršiš blinda hefur ķ hugum margra žį merkingu aš viškomandi eša hinn blindi hafi alls enga sjón. Žessu er ekki žannig fariš. Žeir sem teljast blindir samkvęmt lögum hafa talsvert mismikla sjón. Žvķ veršur aš greina į milli alblindu annars vegar og lögblindu hins vegar. Mjög fįir eru algerlega blindir, flestir žeir sem teljast lögblindir greina a.m.k. į milli birtu og myrkurs. Žeir sem best sjį hafa nįlęgt 10% sjón.

Skilgreining

Viš lęknisfręšilega skilgreiningu į blindu er notast viš sjónkort Snellen. Sį sem telst lögblindur hefur 6/60 Snellen eša minna į betra auga meš besta gleri. Einstaklingur sem męlist meš 6/60 Snellen sér ķ 6 metra fjarlęgš žaš sem sį sem hefur fulla sjón sér ķ 60 metra fjarlęgš. Alvarlega sjónskertir teljast žeir sem hafa sjón į bilinu 6/18-6/60 Snellen į betra auga meš besta gleri. Žó veršur aš hafa ķ huga aš skilgreiningar į blindu og sjónskeršingu eru nokkuš į reiki og misjafnar eftir löndum. Žegar barn flokkast alvarlega sjónskert, getur žaš ekki stundaš hefšbundiš skólanįm nema meš hjįlpartękjum. Lestrarsjón er mjög skert og venjulegt bóka? og blašaletur ólęsilegt nema meš mikilli stękkun. Blind börn geta aftur į móti varla lesiš meš ašferšum sem byggja į sjónnżtingu. Bįšir žessir hópar falla undir alžjóšlegar skilgreiningar į fötlun og er žvķ fjallaš um žį saman hér. Afleišingar blindu eša alvarlegrar sjónskeršingar eru ekki ašeins metnar eftir žvķ į hvaša stigi fötlunin er samkvęmt sjónmęlingu. Miklu varšar einnig hvenęr į lķfsleišinni fötlunin kemur fram. Barn sem missir sjón 10 įra gamalt er ķ annarri stöšu en barn sem er blint frį fęšingu. Ķ fyrra tilvikinu hefur barniš reynslu af heimi hinna sjįandi sem višmišun. Žetta skiptir sköpum ķ sambandi viš margt žaš sem snżr aš nįmi, t.d. hvaš varšar hugtakažekkingu. Ķ sķšara tilvikinu er engu slķku til aš dreifa. Žeir sem missa sjón į fulloršinsaldri mynda enn einn hópinn og žį skiptir einnig mįli hvenęr į fulloršinsįrum sjónmissirinn į sér staš.

Žó stig fötlunar og hvenęr į lķfsleišinni hśn kemur til sögunnar skipti miklu mįli viš mat į afleišingum blindu og alvarlegrar sjónskeršingar, er ekki hęgt aš draga žį įlyktun aš sį sem er fęddur algerlega blindur bśi sjįlfkrafa viš meiri fötlun en hinir sem hafa einhverja sjón eša missa hana sķšar į lķfsleišinni. Samanburšur į ašlögunarvandamįlum mešal blindra unglinga annars vegar og alvarlega sjónskertra hins vegar hefur leitt ķ ljós mun meiri erfišleika į unglingsįrum ķ sķšari hópnum. Žetta į viš um allar fatlanir hjį börnum, ž.e. aš ytri, męlanleg einkenni fötlunar og magn segja ekki alltaf til um žaš hvernig viškomandi skynjar fötlun sķna. Žó er oft bein samsvörun žarna į milli.

Tķšni og orsakir

Unnt er aš gera sér nokkuš įreišanlegar hugmyndir um algengi blindu og alvarlegrar sjónskeršingar mešal barna og unglinga hér į landi į grundvelli rannsóknar sem lęknarnir Gušmundur Björnsson og Sęvar Halldórsson geršu įriš 1978. Žį reyndust 46 börn og unglingar į aldrinum 0-17 įra bśa viš slķka fötlun, 19 voru blind og 27 alvarlega sjónskert. Hlutfallstala blindra ķ žessum aldurshópi reyndist u.ž.b. 0,025% og fyrir alvarlega sjónskerta 0,042%. Žetta eru heldur lęgri tölur en margar erlendar rannsóknir hafa leitt ķ ljós. Žar eru algengustu tķšnitölur blindu og alvarlegrar sjónskeršingar 0,1%, ž.e. 1 barn af hverjum 1000 fęšist meš žessa tegund fötlunar. Sé tekiš miš af fjölda fęšinga į įri hverju į Ķslandi mį gera rįš fyrir 4-5 blindum eša alvarlega sjónskertum börnum ķ hverjum įrgangi. Žegar höfš er ķ huga tķšni žroskahömlunar, sem oft er talin nį til allt aš 3% einstaklinga ķ hverjum aldurshópi, sést hversu fįmennur hópur blindir og alvarlega sjónskertir eru mešal fatlašra (12).

Ķ rannsókn žeirri, sem nefnd var hér aš framan, voru orsakir blindu og alvarlegrar sjónskeršingar einnig kannašar. Orsakirnar mįtti ķ öllum tilvikunum rekja til mešfęddra og/eša arfgengra sjśkdóma eša žróunargalla. Rżrnun į sjóntaug reyndist vera algengasta orsökin fyrir skertri sjón eša ķ nįlęgt žrišjungi tilfella. Ašrar orsakir voru t.d. vansköpun į augum, mešfędd glįka, tin į augum og albķnismi sem felst ķ vöntun į litarefni ķ augum.

Sérstaša blindra og sjónskertra

Žegar fjallaš er um fötlun žeirra sem eru blindir og alvarlega sjónskertir, mį til glöggvunar greina į milli eftirfarandi žįtta:

Bein afleišing sjónskeršingar

Žegar mikilvęgustu skynfęri lķkamans žjóna ekki hlutverki sķnu, skeršist hęfni til ašlögunar į margvķslegan hįtt. Skynfęrin eru tęki sem aušvelda ašlögun aš umheimi okkar og ķ gegnum žau fįum viš upplżsingar sem geta varšaš lķf og dauša. Sem dęmi um žetta atriši mį nefna blindan mann ķ umferšinni.

Félagsleg staša

Blinda hefur óhjįkvęmilega ķ för meš sér mikla einangrun žess sem ķ hlut į frį hinum sjįandi meirihluta. Žetta stafar m.a. af žvķ aš mikilvęgar upplżsinga? og tjįskiptaleišir eru lokašar eša heftar. Žó einangrun af žessu tagi sé enn meira įberandi hjį heyrnarlausum en blindum, vegna žess hve mikilvęgt tungumįliš er ķ samskiptum manna, mį ekki gleyma žvķ aš mikilvęg skilaboš berast manna į milli eftir sjónręnum leišum. Mį ķ žessu sambandi nefna hvers kyns svipbrigši. Hlutverk myndmįls viš upplżsingaöflun af żmsu tagi veršur einnig stöšugt mikilvęgara.

Auk einangrunar af žvķ tagi, sem hér hefur veriš nefnd og er bein afleišing af hinni lķkamlegu hömlun eša skeršingu, mį nefna annars konar einangrun. Hśn er ķ žvķ fólgin aš blindir mynda minnihlutahóp, žeir eru fötlunar sinnar vegna "öšruvķsi" en ašrir. Aš nokkru leyti stafar slķk einangrun af žvķ aš blindir geta ašeins tekiš žįtt ķ hluta žeirra athafna sem standa ófötlušum til boša. Hitt er ekki sķšur mikilvęgt aš fötlun į borš viš blindu kallar į įkvešin višbrögš frį umhverfinu. Žeir sem ófatlašir eru horfa gjarnan į fatlaša śr vissri fjarlęgš og eru oft fremur įhorfendur en žįtttakendur ķ lķfi žeirra. Žannig myndast oft gjį sem einangrar hinn blinda frį žeim sem sjįandi eru.

Hegšun og tilfinningar

Mikiš af žeim erfišleikum sem męta blindum og alvarlega sjónskertum mį rekja til žess hve hįšir žeir eru öšrum į mörgum svišum. Hętta į ofverndun af hįlfu foreldra og mešferšarašila er mikil og lķtt til žess fallin aš żta undir sjįlfsbjargarvišleitni og sjįlfstraust. Ašstoš viš foreldra ungra blindra og alvarlega sjónskertra barna felst m.a. ķ žvķ aš benda žeim į leišir til aš örva sjįlfstęši og frumkvęši hjį börnunum į sem flestum svišum. Sé žaš ekki gert er mikil hętta į aš börnin verši óvirkir móttakendur ķ samskiptum og ķ raun mun fatlašri en žau žyrftu aš vera. Tilraunir til aš sżna fram į įkvešna persónuleikagerš eša einkenni mešal blindra hafa engan įrangur boriš fremur en žegar ašrir fatlašir eiga ķ hlut. Munur į einstaklingum, eins og mešal ófatlašra, er žaš sem einkennir hópinn. Oft er rętt um minnimįttarkennd og lélegt sjįlfsmat mešal blindra, en rannsóknir į žessu sviši hafa fįtt markvert leitt ķ ljós.

Vitręn geta

Greina veršur į milli žeirra sem einvöršungu eru blindir eša alvarlega sjónskertir og hinna sem einnig bśa viš ašrar fatlanir, oftast vegna truflunar į heilastarfsemi. Stundum eru erfišleikar į sviši sjónar ekki alvarlegustu vandamįl žeirra sem eru blindir; sumir žeirra eru einnig greindarskertir og/eša hreyfihamlašir, mįlhamlašir o.s.frv. Talsveršur fjöldi blindra og alvarlega sjónskertra bżr viš višbótarerfišleika af žessu tagi, žó aušvitaš mismikla.

Žegar barn er eingöngu blint eša alvarlega sjónskert mį gera rįš fyrir aš vitsmunažroski žess sé innan ešlilegra marka. Žaš žżšir žó ekki aš žroskaferill barnsins sé įn erfišleika. Augljóst er aš žęr upplżsingar sem okkur berast meš sjóninni eru undirstaša hinnar margvķslegustu žekkingar. Mį žar nefna margt žaš sem lżtur aš eiginleikum hluta. Žegar blint barn lęrir um eiginleika į borš viš stęrš, žarf žaš aš styšjast viš snertiskyn og lżsingar į hlutnum. Žetta kemur ekki ķ staš žeirrar heildarmyndar sem viš fįum meš žvķ aš sjį hlutinn. Blind börn eiga oft aušvelt meš aš lęra orš og hugtök en hafa stundum takmarkašan skilning į žeim eiginleikum sem aš baki bśa. Oršin og hugtökin geta veriš "įn innistęšu" ef svo mį aš orši komast. Markviss kennsla og žjįlfun blindra og sjónskertra tekur miš af žessu og leitast er viš meš öllum tiltękum rįšum aš virkja önnur skynfęri en sjónina viš öflun žekkingar hjį börnunum.

Žvķ hefur stundum veriš haldiš fram aš blindir séu fęddir meš nįnast yfirnįttśrlega fęrni į sviši heyrnar? og snertiskyns. Rannsóknir hafa hins vegar sżnt aš žó blindir styšjist, eins og ešlilegt mį telja, meira viš upplżsingar sem berast meš heyrnar? og snertiskyni en ófatlašir, žį bśa žeir ekki yfir meiri mešfęddum hęfileikum į žessu sviši en ófatlašir. Naušsyn veldur žvķ hins vegar aš žeir styšjast viš heyrnar?og snertiskyn ķ rķkara męli en ófatlašir og hafa žvķ meiri žjįlfun viš aš nota žau.

Nįm og kennsla blindra og alvarlega sjónskertra

Miklar framfarir hafi oršiš ķ sérkennslumįlum skynhamlašra barna sķšastlišna tvo įratugi. Žaš mį rekja til tękninżjunga af żmsum toga og ekki sķšur til blöndunar ķ skólakerfinu. Žó mį ljóst vera aš menntun blindra og alvarlega sjónskertra er margvķslegum erfišleikum hįš. Žegar rętt er um blöndun ķ skólakerfinu er įtt viš aš fatlašir nemendur stundi nįm innan hins almenna grunnskóla og sęki a.m.k. aš hluta til kennslu viš hliš ófatlašra nemenda.

Gera veršur skżran greinarmun į sérkennslu fyrir žį sem eru einungis blindir og sjónskertir og hinna sem jafnframt eru fatlašir į öšrum svišum, t.d. alvarlega žroskaheftir. Hefšbundin blindrakennsla fyrir fyrrnefnda hópinn hefur žróast įratugum saman og byggir į samblandi af klassķskum ašferšum į borš viš Braille blindraletriš, žar sem upphleyptir punktar koma ķ staš stafa, og żmiss konar tękninżjungum į sviši tölvubśnašar og stękkunarbśnašar fyrir žį sem eru alvarlega sjónskertir. Sem dęmi um tękninżjung viš kennslu blindra mį nefna blindraletursskjį į tölvu, žar sem nemandinn skrifar į hefšbundiš tölvuborš og getur sķšan lesiš į blindraletri žaš sem birtist į skjįnum. Erlendis eru komnar til sögunnar tölvur sem breyta ritmįli ķ talmįl, žannig aš blindir geta hlustaš į žaš sem žeir skrifa. Fyrir alvarlega sjónskerta hafa komiš til sögunnar nżjungar į sviši stękkunar. Mį žar nefna svonefnd lessjónvörp meš miklum stękkunarmöguleikum.

Žrįtt fyrir nżjungar af žvķ tagi, sem hér hafa veriš nefndar, eru mikilvęgustu atrišin ķ kennslu fyrir blinda žau sömu og veriš hafa į undanförnum įratugum. Žekktur fręšimašur aš nafni Villey ritaši įriš 1922 aš mikilvęgast ķ kennslu blindra vęri aš lįta žį snerta hlutina sem kennt er um og foršast aš lįta orš koma ķ stašinn fyrir skynjun. Skynžjįlfun af żmsu tagi er žvķ lykilatriši ķ kennslu blindra, auk žjįlfunar ķ athöfnum daglegs lķfs og žvķ sem nefnt hefur veriš umferli. Meš žvķ er įtt viš žjįlfun ķ aš feršast um umhverfiš. Auk žess sem hér hefur veriš nefnt kemur kennsla ķ hefšbundnum nįmsgreinum į borš viš lestur, skrift og reikning. Miklu skiptir aš örva blinda nemendur til sjįlfstęšis ķ hvķvetna. Eins og nefnt hefur veriš eru blindir sérlega hįšir sķnum nįnustu og žeim sem annast kennslu og žjįlfun um uppfyllingu žarfa sinna. Til aš vinna į móti žessu žarf aš leggja sérstaka įherslu į aš örva sjįlfsbjargarvišleitni blindra og foršast mešaumkvun og forsjįrhyggju ķ samskiptum viš žį. Blindir eša alvarlega sjónskertir, sem jafnframt eru fatlašir į öšrum svišum, fį kennslu sem tekur miš af helstu erfišleikum žeirra. Sem dęmi mį nefna aš į Ķslandi stunda žroskaheftir og blindir nemendur gjarnan nįm ķ sérskólum fyrir žroskahefta. Starfrękt er sérdeild fyrir blinda og alvarlega sjónskerta nemendur ķ Įlftamżrarskóla ķ Reykjavķk. Sś deild er mišstöš žekkingar ķ kennslu fyrir žessa nemendur į landinu og veitt er rįšgjöf žašan til stofnana og skóla sem sinna blindum og alvarlega sjónskertum nemendum.

Fulloršinsįrin

Hér aš framan hefur veriš fjallaš um börn meš blindu eša alvarlega sjónskeršingu. Margt hefur įunnist fyrir žennan hóp fatlašra į undanförnum įrum. Bošiš er upp į greiningu strax og fötlun uppgötvast, foreldrum bżšst rįšgjöf um žjįlfun og uppeldi barnanna, unnt er aš fį sérstušning į dagheimilum eša leikskólum, sérkennsla stendur til boša ķ sérdeild fyrir blinda og sjónskerta, ķ sérskólum eša innan hins almenna grunnskóla og žannig mętti lengi telja. Miklu meiri óvissa blasir viš žegar grunnskóla lżkur og framhaldsnįm og/eša starfsžjįlfun tekur viš. Svo viršist sem blindir séu į žessu sviši nokkru verr settir en t.d. heyrnleysingjar, sem eiga kost į öflugum stušningi aš grunnskólanįmi loknu į vegum Heyrnleysingjaskólans. Sérstaklega į žetta viš žegar nįmshęfni hins blinda er skert og hefšbundiš nįm ķ framhaldsskólum žvķ śtilokaš. Vķša į Noršurlöndunum eru žessi mįl ķ betra horfi en hér į landi.

Žegar valkostir blindra varšandi störf eru skošašir blasir viš aš fjöldi starfa er žeim śtilokašur fötlunarinnar vegna. Žó mį telja ašdįunarvert hversu vel blindum hefur tekist aš hasla sér völl į hinum żmsu svišum žjóšlķfsins. Ętla mį aš meš frekari tölvutękni af żmsum toga aukist möguleikar žeirra til starfa. Blindrafélag Ķslands hefur um langt skeiš starfrękt verndašan vinnustaš fyrir blinda og alvarlega sjónskerta žar sem unniš er aš żmiss konar framleišslu. Jafnframt hefur félagiš byggt ķbśšir og leigt félagsmönnum sķnum. Aukins įtaks viršist žó vera žörf til stušnings žeim til handa sem vilja og geta bśiš sjįlfstętt. Į žaš veršur seint lögš nęgileg įhersla aš ašstoš til sjįlfstęšis į öllum svišum skiptir blinda og alvarlega sjónskerta, eins og ašra fatlaša, įn efa mestu mįli.

Tryggvi Siguršsson

Til baka

Prentvęn śtgįfa 

Skošanakönnun

Hefur ślit lķkama žķns mikil įhrif į hvernig žér lķšur meš sjįlfa/n žig ?
Svarmöguleikar

Skrįning į póstlista

Tölvupóstfang
Skrįšu žig į póstlista persona.is til aš fį fréttir og tilkynningar frį okkur ķ framtķšinni.