Sjįlfsvķg / Greinar

Sjįlfsvķg ungs fólks

Sjįlfsvķg ungs fólks

Sjįlfsvķgsvandi ungs fólks hefur veriš samfélagslegt vandamįl ķ mörg įr eins og kemur vel fram ķ skżrslu nefndar menntamįlarįšuneytisins um žetta vandamįl, en hśn kom śt 1996. Hér veršur fjallaš um sjįlfsvķgstķšni, sjįlfsfvķgsatferli, įhęttužętti sjįlfsvķga og fyrirbyggjandi ašgeršir. Allt eru žetta žęttir sem fjallaš er um ķ fręšigrein sem nefnist sjįlfsvķgsfręši. Sjįlfsvķgsfręši hefur veriš skilgreind sem vķsindi um sjįlfsvķgsatferli. Į undanförnum įrum hefur žessi fręšigrein ķ auknum męli veriš kennd ķ hinum żmsu hįskólum, oftast sem hluti af hefšbundnu hįskólanįmi eins og gešlęknisfręši og sįlfręši en einnig lķka sem sjįlfsstęš fręšigrein. Nżlega var skipuš prófersorsstaša ķ sjįlfsvķgsfręšum viš Oslóarhįskóla.

Sjįlfsvķgsfręši

Sjįlfsvķgsvandi ungs fólks hefur veriš samfélagslegt vandamįl ķ mörg įr eins og kemur vel fram ķ skżrslu nefndar menntamįlarįšuneytisins um žetta vandamįl, en hśn kom śt 1996. Hér veršur fjallaš um sjįlfsvķgstķšni, sjįlfsfvķgsatferli, įhęttužętti sjįlfsvķga og fyrirbyggjandi ašgeršir. Allt eru žetta žęttir sem fjallaš er um ķ fręšigrein sem nefnist sjįlfsvķgsfręši. Sjįlfsvķgsfręši hefur veriš skilgreind sem vķsindi um sjįlfsvķgsatferli. Į undanförnum įrum hefur žessi fręšigrein ķ auknum męli veriš kennd ķ hinum żmsu hįskólum, oftast sem hluti af hefšbundnu hįskólanįmi eins og gešlęknisfręši og sįlfręši en einnig lķka sem sjįlfsstęš fręšigrein. Nżlega var skipuš prófersorsstaša ķ sjįlfsvķgsfręšum viš Oslóarhįskóla.

Ęskilegt vęri aš byggja upp endurmenntunarlķkan af sjįlfsvķgsfręšum hér į Ķslandi. Tillögu aš uppbyggingu slķks lķkans mį sjį į mynd 1.

Mynd 1. Lķkan aš sjįlfsvķgsfręšum

Grunnurinn er sjįlf sjįlfsvķgsfręšin og tengigreinar, eins og įfallahjįlp, kreppufręši og sorgarfręši. Hefšbundnar fręšigreinar tengjast svo žessu, žar mį nefna sįlfręši, lęknisfręši og félagsfręši. Reynsla af žvķ aš vinna ķ mįlum sem tengjast sjįlfsvķgum er afar mikilvęg og žį reynir į klķniska žekkingu og reynslu. Grunnur ķ samtalstękni žar sem lögš er sérstök įhersla į sjįlfsvķg og sjįlfsvķgstilraunir er einnig naušsynlegur hluti af sjįlfsvķgsfręšum. Aš sķšustu veršur lķkaniš aš gera rįš fyrir aš žeir sem stunda žessi fręši hafi fengiš handleišslu hjį mešferšarašila sem hefur sérhęft sig ķ sįlfsvķgsfręšum eša skyldum greinum.

Tķšni sjįlfsvķga

Sjįlfsvķgstķšni ungs fólks (15 - 24 įra) hefur aukist į Ķslandi undanfarna tvo įratugi, eins og vķšast hvar annars stašar ķ hinum vestręna heimi. Heildartķšni sjįlfsvķga į Ķslandi er žó svipuš og ķ mörgum öšrum vestręnum löndum.

Sjįlfsvķgstķšni ungs fólks er hį hér į landi og žį sérstaklega hjį körlum į aldrinum 15 - 24 įra. Žess mį geta aš sjįlfsvķg er önnur algengasta dįnarorsök ungra ķslenskra karla. Į įrunum 1990 - 1994 sviptu 37 karlmenn į aldrinum 15 - 24 įra sig lķfi en 3 konur. Žess ber žó aš geta aš sjįlfsvķgstilraunir eru algengari mešal kvenna en karla. Ķ skżrslu sem unnin var af nefnd į vegum menntamįlarįšuneytis frį įrinu 1996 kom fram aš įętlašur fjöldi sjįlfsvķgstilrauna hér į landi sé 450 į įri.

Skrįning sjįlfsvķga er ķ höndum Hagstofu Ķslands. Erfišleikar meš skrįningu sjįlfsvķga hjį Hagstofunni hafa hamlaš rannsókir į žessu sviši, en nżjustu tölur nį til įrsins 1996. Žetta er mjög bagalegt žar sem tölur frį lögreglu benda til aš tķšni sjįlfsvķga hafi aukist įriš 1999 og žaš sem af er įrinu 2000. Ekki er žó hęgt aš draga žį įlyktun aš sjįlfsvķg ungs fólks séu aš aukast žar sem Ķslendingar eru mjög fįmennir ķ samanburši viš ašrar žjóšir, ķ slķkum samanburši vegur hvert sjįlfsvķg hlutfallslega žungt og alltaf hafa veriš nokkuš miklar sveiflur ķ tķšni sjįlfsvķga. Ef įriš 1996 er skošaš eru Ķslendingar ekki mešal hęstu žjóša hvaš varšar sjįlfsvķgstķšni, ef hins vegar įrin 1990 og 1991 eru skošuš žį hefšum viš veriš ķ žeim hópi. Žaš žarf žvķ aš skoša tķšnina aš minnsta kosti ķ fimm įra tķmabilum til aš meta hvot um raunverulega aukningu er aš ręša eša ekki.

Sjįlfsvķgsatferli

Sjįlfsvķgsatferli er öll sś hegšun sem tengist žróuninni frį vęgum sjįlfsvķgshugsunum og sjįlfsvķgstjįningu aš sjįlfsvķgstilraunum og ķ sumum tilfellum sjįlfsvķgum. Hugtakiš felur ķ sér aš hér er um žróun aš ręša, sem um leiš gefur okkur möguleika į aš hafa įhrif į žróunarferliš. Hęgt er aš hafa įhrif į sjįlfsvķgsatferli og koma žannig ķ veg fyrir sjįlfsvķg. Vert er aš hafa ķ huga aš žó aš ķ skilgreinigu į sjįlfsvķgsatferli sé gert rįš fyrir žessari žróun viršist sumt ungt fólk svipta sig lķfi įn žess aš nokkur gęti gert sér ķ hugarlund aš slķkt gęti gerst. Ungur mašur sviptir sig lķfi žar sem allt viršist hafa gengiš vel, skóli og fjölskyldulķf. Hann var vinsęll og oftast hrókur alls fagnašar. Hin tilfellin eru žó mun fleiri, žar sem finnast spor um žróun, sem žvķ mišur getur stundum endaš meš sjįlfsvķgi.

Margar kenningar eru til um orsakir sjįlfsvķga, sumar eru sįlfręšilegar ašrar félagsfręšilegar og enn ašrar lęknisfręšilegar. Ekki veršur fjallaš um žęr sérstaklega hér heldur fjallaš um sjįlfsvķgsatferli śt frį eftirfarandi skżringarlķkani.

Mynd 2. Skżringarlķkan sjįlfsvķga

Eins og sjį mį eru fjölmargir žęttir sem hafa žarf ķ huga žegar leitaš er skżringa į sjįlfsvķgum. Lķtum ašeins nįnar į žessa žętti.

a) Įhrifavaldar sjįlfsvķga. Félagsleg, sįlfręšileg og lķkamleg lķšan ķ gegnum įrin er oft og tķšum erfišari hjį žeim sem reyna aš svipta sig lķfi en gengur og gerist. Einnig kann aš vera aš viškomandi sé óvenju viškvęmur til aš takast į viš stęrri öldur ķ lķfsins ólgusjó. Hinn uppeldislegi arfur hefur oft veriš žyrnum strįšur og erfitt aš bera hann įn žess aš bera skaša af. Mikilvęgt er aš hafa ķ huga aš oft hefur veriš litiš fram hjį žunglyndi barna og unglinga, įšur var tališ aš börn hefšu ekki vitsmunalegar og persónulegar forsendur til aš verša žunglynd. Žaš eru ekki mörg įr sķšan bandarķska gešlęknafélagiš skilgreindi žunglyndi barna og unglinga sem veikindi. Žunglyndi er stór įhrifažįttur ķ sjįlfsvķgum og žvķ mikilvęgt aš žunglyndi uppgötvist ef žaš er fariš aš hrjį barn eša ungling.

b) Streita og įlag. Hér er įtt viš įföll og įlagsžętti, til dęmis: Įstvinamissi, skilnaš foreldra, verša fyrir slysi, atvinnuleysi, langvarandi samskiptaerfišleika. Atburšir sem valda viškomandi nišurlęgingu eša įfalli, til dęmis: Andlegt og lķkamlegt ofbeldi, naušgun, afbrot. Lķtiš sjįlfsįlit.

c) Meš sjįlfsvķgssamsömun er įtt viš tvennt:

1.        Sjįlfsvķgshugsanir. Žęr eru mjög ólķkar hugsunum um daušann og lķfiš sem fólk veltir oft fyrir sér, eins og t.d. hvaša lög eigi aš leika ķ jaršarförinni o.s.frv. Žessar hugsanir dśndrast inn ķ höfuš viškomandi og lįta hann ekki ķ friši. Žęr koma žegar viškomandi slakar į aš kvöldi, ķ erfišri kennslustund ķ skóla og žegar veriš er aš horfa į sjónvarp. Žaš er eins og heimur unglingsins žrengist og žrengist žannig aš ekki er möguleiki į aš sjį ašrar lausnir en žessa einu. Ķ rannsókn į vegum Rannsóknarstofnunar uppeldis- og menntamįla kom fram aš ķ 9. og 10. bekk grunnskóla ķ marsmįnuši 1992 höfšu 23% pilta og 38% stślkna einhvern tķma hugleitt aš svipta sig lķfi (Žóroddur Bjarnason og Žórólfur Žórlindsson).

2.        Sjįlfsvķgstjįning. Margir unglingar tjį sig um sjįlfsvķgshugsanir sķnar beint eša óbeint. Mun algengara er aš unglingur segi vini eša vinkonu frį heldur en foreldrum. Stundum tjįir unglingurinn sig mjög nįkvęmlega um įfrom sķn en oft er tjįning tiltölulega óljós eins og: "ég vildi óska žess aš ég vęri daušur", "heimurinn vęri betri įn mķn", "brįšum heyrist ekkert ķ mķnu herbergi". Sį sem heyrir žessi óljósu skilaboš gerir sér oft ekki grein fyrir hvaš viškomandi er aš tala um fyrr en eftir sjįlfsvķgiš eša sįlfsvķgstilraunina.

d) Sjįlfsvķgsyfirfęrsla. Žegar einhver nįkominn hefur svipt sig lķfi, vinur, vinkona, foreldri, systkini og/eša einhver sem viškomandi žekkir vel eša tengist er žessi ašferš (sjįlfsvķg) oršin nįtengdari, žar sem hśn er komin inn ķ fjölskyldukerfiš eša inn ķ hans persónulega heim. Žaš er meiri hętta į aš ķ sjįlfsvķgum felist viss višurkenning en ef hśn vęri ekki til ķ persónulega heimi viškomandi. Eins er komin sjįlfsvķgsyfirfęrsla ef viškomandi hefur sjįlf(ur) reynt aš svipta sig lķfi.

e) Sjįlfsvķgstilraun. Sjįlfsvķgtilraunir eru taldar vera um 450 įr įri hér į Ķslandi. Sį sem einu sinni hefur gert tilraun er ķ meiri sjįlfsvķgshęttu en sį sem ekki hefur gert tilraun.

Žvķ mišur heppnast of margar sjįlfsvķgstilraunir og of margar tilraunir eru geršar. Okkar hlutverk er aš draga śr žeim. Žaš er ekki bara hlutverk sérfręšinga aš reyna aš draga śr erfišleikum ungs fólks sem stundum leiša til sjįlfsvķgsatferlis, sem getur endaš meš sjįlfsvķgstilraun eša sjįlfsvķgi. Allir geta lagt sitt af mörkum, foreldrar, vinir og félagar. Foreldrar meš žvķ aš žekkja vel lķšan barna sinna og aš kunna aš hlusta į žau og sżna lķšan žeirra skilning. Vinur eša vinkona meš žvķ fį vin sinn til aš leita ašstošar žegar hann tjįir sig um aš hann vilji binda enda į lķf sitt. Ef žaš dugar ekki ętti vinur eša félagi aš rjśfa trśnaš og leita til fulloršins, t.d. foreldis, kennara, nįmsrįšgjafa, sįlfręšings eša einhvers sem žś treystir. Žaš į aš rjśfa trśnaš žegar lķf liggur viš. Žaš er mikilvęgt aš hafa ķ huga aš sjįlfsvķgstilraun er oftast įkall į hjįlp. Stór hluti ungs fólks sem er ķ mikilli sjįlfsvķgshęttu er žaš ašeins einu sinni ķ lķfi sķnu.

Mikilvęgt er aš hafa ķ huga aš sjįlfsvķgi lżkur ekki viš atburšinn. Įfall ašstandenda, fjölskyldu og vina er svo mikiš aš žaš kemur fram ķ mjög erfišri sorgarśrvinnslu, stundum gešręnum erfišleikum og lķkamlegum veikindum ķ auknu męli. Ašstandendur žurfa mikinn stušning frį sķnum nįnustu og ekki sķšur frį sérfręšingum.

Įhęttužęttir sjįlfsvķga

Įstęša žess aš einhver er ķ sjįlfsvķgshęttu er oftast flókiš samspil margra žįtta. Viš getum sagt aš einhver sé ķ meiri hęttu ef įkvešnir įhęttužęttir eru til stašar en ef žeir eru žaš ekki. Žaš er žvķ mjög mikilvęgt aš žekkja žessa įhęttužętti svo viš getum betur gert okkur grein fyrir žvķ hverjir eru ķ hęttu og žį hve mikilli. Eftirfarandi žęttir geta veriš įhęttužęttir hvaš varšar sjįlfsvķgsatferli.

Žunglyndi

Žunglyndi getur veriš stór įhrifažįttur žess aš viškomandi sé hęttara viš sjįlfsvķgsatferli en ella. Nišurstöšur fjölda rannsókna sżna mikla fylgni milli žunglyndiseinkenna og sjįlfsvķga, žó aš žaš geti veriš nokkuš breytilegt eftir rannsóknum. Žaš er mikilvęgt aš taka tillit til žessa, sérstaklega žar sem oft er erfitt aš greina žunglyndi hjį ungu fólki. Fagfólk žarf aš žekkja einkenni žunglyndis mjög vel og stéttir sem vinna mikiš meš ungu fólki, eins og kennarar, žurfa aš kynna sér žunglyndiseinkenni vel. Foreldrar žurfa aš hafa ašgang aš fręšslu um žunglyndi mešal barna og unglinga til žess aš žeir geti žekkt einkennin. Žótt žunglyndi sé miklivęgur įhrifažįttur sżna ekki nęstum allir sem eru haldnir žunglyndi sjįlfsvķgsatferli. Hafa ber ķ huga aš žunglyndi er algengt og er langoftast lęknanlegt meš vištalsmešferš og lyfjamešferš.

Įfengis- og fķkniefnanotkun

Rannsóknir hafa sżnt aš misnotkun įfengis og fķkniefnanotkun eru afgerandi įhęttužęttir. Ķ rannsókn į sjįlfsvķgum į Austurlandi og höfušborgarsvęšinu 1984 - 1991 (óbirt rannsókn į vegum Landlęknisembęttisins, Wilhelm Noršfjörš) kemur fram aš margir af žeim sem sviptu sig lķfi byrjušu ungir aš drekka įfengi. Einnig kemur fram aš žeir įttu erfitt meš neyslu įfengis, žar sem žeir uršu gjarnan daprari og žyngri af neyslunni en gengur og gerist eša žį įrįsargjarnari.

Félagsleg sefjun/smit

Žegar kešjusjįlfsvķg fara ķ gang mį segja aš félgagsleg sefjun sé aš hluta til įhrifavaldur. Ķ įšurnefndri rannsókn Landlęknisembęttisins voru borin saman sjįlfsvķg sem įttu sér staš į Austurlandi og į höfušborgarsvęšinu į įrunum 1984 til 1991. Ķ rannsókninni koma fram įberandi meiri sefjunareinkenni į Austurlandi en į höfšurborgarsvęšinu. Į Austurlandi žekkti helmingur žeirra sem svipt hafši sig lķfi einhvern sem hafši gert žaš sama įšur, hlutfalliš var mun lęgra į höfušborgarsvęšinu. Žvķ mį segja aš sjįlfsvķgsyfirfęrslan hafi veriš oršin mjög mikil ķ unglingamenningunni į Austurlandi. Żmsar skżringar kunna aš vera į žvķ. Ef einhver sviptir sig lķfi ķ fįmennu samfélagi, eins og į Austurlandi, eru meiri lķkur į žvķ aš fólk žekki til viškomandi. Žaš viršist vera aš meiri samgangur sé į milli unglinga sem bśa į fįmennari stöšum. Į tiltölulega skömmum tķma uršu sjįlfsvķg aš "įsęttanlegri" lausn viš fjölmörgum vandamįlum. Sjįlfsvķg uršu smįm saman hluti af žeim lausnum ,sem hęgt var aš grķpa til ķ unglingamenningu Austfjarša.

Žegar įhęttužęttir sjįlfsvķga leggjast allir į sama ašila er viškomandi aš sjįlfssögšu mun hęttara til aš lķta į sjįlfsvķg sem lausn en ella. Ungur žunglyndur karlmašur sem misnotar įfengi og žekkir eša žekkti einhvern sem svipt hefur sig lķfi bżr yfir žremur įhrifamestu įhęttužįttum sjįlfsvķga. Hann er žvķ ķ mun meiri sjįlfsvķgshęttu heldur en ašrir ungir karlmenn.

Hér į eftir koma fram żmsir žęttir er hafa įhrif į sjįlfsvķgsatferli, ķ mismunandi męli eftir tilfellum.

Erfiš tilfinningaleg lķšan

Alvarleg kvķšaeinkenni og ofsakvķšaköst (panic attacks) geta haft įhrif į sjįlfsvķgsatferli. Einnig geta gešsjśkdómar eins og gešklofi leitt til sjįlfsvķgsatferlis. Persónuleikatruflanir sem leiša af sér langvarandi samskiptaerfišleika viš umhverfi og fjölskyldu eru oft mikilvęgur įhrifažįttur. Oft tengjast žessir erfišleikar žunglyndi og įfengis- og vķmuefnamisnotkun.

Félagslegir erfišleikar og uppeldislegur arfur

Uppvöxtur hefur veriš žyrnum strįšur, miklir erfišleikar foreldra, įfengismisnotkun, kynferšilsleg valdbeiting, andleg og lķkamlega valdnķšsla og félagslegir erfišleikar ķ jafningjahópi eins og einelti og félagsleg einangrun. Allt žetta getur aukiš hęttuna į sjįlfsvķgstilraunum.

Erfišleikar viš aš įtta sig į kynhlutverki sķnu

Fyrir marga er erfitt aš įtta sig į kynhlutverki sķna og finna śt śr žvķ hvort žeir séu samkynhneigšir eša gagnkynhneigšir. Žetta viršist vera enn erfišara fyrir drengi en stślkur. Rannsóknir sżna aš sjįlfsvķg eru algengari hjį hommum og lesbķum en hjį gagnkynhneigšum. Fyrir homma og lesbķur bżšur flóknari og erfišari lķfsbarįtta, m.a. vegna almennra vanžekkingar og fordóma gagnvart stöšu žeirra ķ samfélaginu. Öll barįtta gegn žeim fordómum og vanžekkingu getur haft fyrirbyggjandi gildi gagnvart sjįlfsvķgsatferli.

Įföll og hremmingar

Slys, daušsföll og atburšir sem hafa mikla erfišleika ķ för meš sér og marka stór spor ķ lķf viškomandi, t.d. naušgun, auka lķkur į sjįlfsvķgsatferli. Įhrif žessara atburša geta blossaš upp žegar ašrir erfišleikar eiga sér staš, sérstaklega ef ekki hefur veriš unniš śr atburšinum.

Įrekstrar viš umhverfi/ frelsissvipting

Hefšbundin ķslensk "brennivķnsafbrot" eins og aš aka drukkinn, missa prófiš, skemma eignir eša meiša fólk getur veriš mjög erfitt fyrir marga. Rannsóknir sżna aš sjįlfsvķg eru algengari ķ fangelsum en fyrir utan veggja žeirra.

Nišurlęging

Žaš sem einstaklingur upplifir sem mikla alvarlega nišurlęgingu getur stundum veriš korniš sem fyllir męlinn.

Afburšahęfileikar

Žeir sem bśa yfir afburšahęfileikum, t.d. ķ nįmi eša ķžróttum, finnst stundum žeir fyrst og fremst metnir af afrekum sķnum en ekki af žeim sjįlfum sem persónum. Žetta getur mešal annars stafaš af žvķ aš žeir eiga erfitt meš aš meta sjįfa sig nema ķ gegnum afrek sķn. Žaš sem einhverjum öšrum finnst smįvęgileg mistök getur oršiš óyfirstķganleg hindrun fyrir žann sem bżr yfir afburšahęfileikum. Įlyktanir fólks meš afburšahęfileika eru stundum žrįhyggjukenndar. Sé nišurstašan sem fólk kemst stundum aš sś aš žaš eigi ekki skiliš aš lifa lķfinu vegna žess aš žaš hafi brugšist getur žaš endaš meš sjįlfsvķgi.

Żmsir žęttir

Nįmserfišleikar eru algengir og sumir žeirra sem eru aš takast į viš nįmserfišleika įrum saman missa sjįlfsįlitiš hęgt og sķgandi nema žeir fįi sérstakan stušning til aš takast į viš žį. Stundum bżšur sjįlfsįlitiš upp į sjįlfsvķgsatferli. Aš verša barnshafandi er stundum mikiš įfall fyrir ungt fólk og žį sérstaklega stślkur sem getur oršiš žeim ofviša aš takast į viš. Žeim getur fundist eins og žęr séu komnar ķ öngstręti og aš engin leiš sé fęr önnur en aš svipta sig lķfi.

Einstaklingur sem er meš mörg žessara einkenna ķ miklum męli er hugsanalega ķ alvarlegri žróun sjįlfsvķgsatferlis og getur veriš ķ sjįlfsvķgshęttu. Hann ętti žvķ aš leita ašstošar sérfręšings, vina og fjölskyldu.

Fyrirbyggjandi ašgeršir

Almennar fyrirbyggjandi ašgeršir

Hér er įtt viš allt sem lżtur aš heilbrigši og bęttri lķšan og gerir fólk hęfara til aš takast į viš žaš sem mętir žvķ ķ lķfinu. Nefna mį įherslu į ķžróttir. Rannsóknir sżna aš ķžróttafólk er sķšur ķ sjįlfsvķgshęttu. Žaš žarf aš styšja og hjįlpa ķžróttahreyfingunni til aš leggja ķ auknum męli įherslu į ķžróttir fyrir alla en einblķna ekki į keppnisķžróttir.

Uppeldi er aušvitaš mikilvęgur žįttur fyrir alla. Skapa žarf hinni ķslensku fjölskyldu meira svigrśm til aš sinna žvķ flókna uppeldi sem nśtķma samfélag krefst. Samfélagiš ętti ķ auknum męli aš leggja įherslu į hversu mikilvęgt žaš er fyrir foreldra aš kynna sér kenningar ķ uppeldi. Foreldrum žarf aš kenna en ekki kenna um. Žar sem samvera foreldra og barna viršist oft vera ķ minna męli en foreldrar svo gjarnan vildu liggur mikiš viš aš samskipti žeirra į milli séu góš.

Flestar stofnanir geta lagt sitt af mörkum. Heilsugęslustöšvar, sem liggja eins og net ķ kringum landiš, geta aukiš sinn žįtt ķ fyrirbyggjadi starfi, t.d. meš margvķslegri fręšslu varšandi mataręši, fatlanir, sjśkdóma, slökun, įföll og įfallahjįlp svo eitthvaš sé nefnt. Sama mį segja um skóla. Hér gęti veriš um aš ręša śrręši eins og nż 2 įra skólabraut fyrir nemendur sem hentar ekki fjögura įra nįmbraut og hefšu annars heltst śr lestinni ķ hugsanlegri uppgjöf. Vķmuvarnarsamžętt nįmsefni, įfallarįš, fręšsluįmskeiš fyrir nemendur og starfsmenn skóla, samningur um žjónustu frį heilsugęslustöš, sérstakt kerfi er tryggir vissa nįnd viš nemendur, og samstarf viš ķžróttafélög og sveitastjórnir.

Hvaš hentar hverjum og einum sér til heilla er sjįlfsagt eins mismunandi og einstaklingarnir eru margir. Žaš er žvķ mikilvęgt aš framboš hinna żmsu tilboša ķ formi heilsuręktar, sjįlfsskošunar og tómstundaiškunar sé fjölbreytilegt og mikiš.

Fyrirbyggjandi ašgeršir beinast aš žvķ aš finna einstaklinga sem sżna sjįlfsvķgsatferli og tryggja žeim leišir til aš komast śr erfišleikum sķnum.

Einn mikilvęgasti žįtturinn hér er endurmenntun fagfólks ķ sjįlfsvķgsfręšum og skyldum greinum. Noršmenn settu heildarstefnu varšandi fyrirbyggjandi ašgeršir um sjįlfsvķg įriš 1993. Žar er mikil įhersla löggš į endurmenntun, m.a. vegna takmarkašrar žekkingar fagfólks į efninu sem stafaši af žvķ aš fręšsla um sjįlfsvķg var mjög lķtil ķ hefšbundnu hįskólanįmi. Noršmenn settu į fót fyrsta sjįlfsvķgsforvarnasetriš 1996 meš žremur śtibśum śti į landi.

Fagfólk žarf aš lęra aš žekkja einkennin , spyrja réttra spurninga og kunna aš hlusta og sżna skilning.

Mjög mikilvęgt er aš tryggja starfsfólki skóla fręšslu um žaš sama. Viss lįgmarksfręšsla žarf aš vera ašgengileg fyrir nemendur og foreldra til aš koma ķ veg fyrir vanžekkingu og fordóma ķ tengslum viš sjįlfsvķg. Gera žarf hér sterkan greinarmun į nytsamlegri fręšslu og žeirri hęttu aš veriš sé aš velta sér upp śr efninu. Umfjöllun um sjįlfsvķg getur veriš mjög vandasöm, mešal annars af vissri sefjunarhęttu, žess vegna er žaš góš regla aš "rómantķsera" eša ofgera aldrei sjįlfsvķgsumręšu og sjįlfsvķgsandlįt į aš fį sömu višhöfn og önnur andlįt. Įkvešin hętta er į aš sjįlfsvķgsdaušdagi sé "rómantķserašur", sem getur aukiš lķkur į kešjusjįlfsvķgum.

Ungt fólk žarf aš vita aš žaš į aš leita eftir hjįlp žegar vinur eša vinkona talar um sjįlfsvķg. Žaš žarf vissa undirstöšužekkingu į sjįlfsvķgum en ekki sķšur žarf ungt fólk aš žekkja žunglyndiseinkenni og vita hvaš žaš er aš lķša mjög illa. Ungt fólk žarf aš vita aš žaš er hęgt aš fį hjįlp og žunglyndi er hęgt aš mešhöndla og lękna.

Flest ungmenni eru aš bišja um hjįlp žegar žau segja vini frį sjįlfsvķgsįformum sķnum. Žau eru aš bišja um hjįlp žar sem žeim finnst žau ekki geta leyst vandamįl sķn lengur og žau geta heldur ekki lengur hlaupiš frį žeim. Žau telja aš žessi ódrepandi sįrsauki hverfi aldrei og sé eilķfur. Žaš er algengt aš žeir sem eru ķ djśpri gešlęgš telji sig ekki lengur geta upplifaš žennan dapurleika og žį getur veriš aš žau sjįi sjįlfsvķgiš sem flóttaleiš. Mikilvęgt er aš starfmenn skóla og nemendur geri sér grein fyrir aš eftirfarandi hegšunareinkenni geta veriš vķsbendingar um sjįfsvķgshęttu:

·         Sjįlfsvķgshugsanir

·         Sjįlfsvķgstjįning

·         Įberandi breyting į hegšun ķ tiltölulega langan tķma

·         Vinur veršur fyrir miklum missi

·         Vinur gefur frį sér vissar eigur og hegšar sér lķka eins og hann sé aš klįra įkvešin mįl sem hugsanlega lengi hefur stašiš til aš gera

·         Sjįlfseyšileggjandi hegšun

·         Mikiš mótlęti og reiši

·         Lélegt sjįlfsmat

Fyrirbyggjandi ašgeršir eftir sjįlfsvķg

Af żmsum įstęšum sem ekki verša raktar hér var fariš mjög seint aš skrifa um reynslu ašstandenda žeirra er höfšu misst einhvern vegna sjįlfsvķgs Fyrsta bókin um žetta efni kom śt 1972 og hśn féll eiginlega ķ gleymsku. Žaš er žvķ ekki fyrr en um og eftir 1980 sem fariš var aš skrifa um og rannsaka hvaš gerist eftir sjįlfsvķg. Einn af brautryšendunum er E. Betsy Ross sem skrifaši bók um sķna reynslu er hśn missti maka sinn vegna sjįlfsvķgs. Įgrip af bókinni komu śt 1980 en ķ heild kom bókin śt 1986 og heitir Life after suicide. A ray of hope for those left behind (1997). Betsy tók žįtt ķ stušningshópi fólks er bjó yfir žessari sömu reynslu, aš hafa misst einhvern nįkomin vegna sjįlfsvķgs. Hśn tók svo žįtt ķ aš stofna samtök sem héldu fyrstu alžjóšlegu rįšstefnuna 1980 um žetta mįlefni.

Betsy Ross telur aš žaš sé lykilatriši aš ašstandendur fįi sjįlfsvķgseftirmešferš (suicide postvention). "Sjįlfsvķgseftirmešferš byggist upp af margvķslegri mešferšalegri, menntunarlegri og skipulagslegri virkni, ķ žvķ umfangi afleišinga sjįlfsvķgs eša sjįlfsvķgstilraunar meš žaš fyrir augum aš hśn dragi śr tilfinningalegu įlagi og vanlķšan einstaklingsins og dragi śr hęttu į frekari sjįlfsvķgum". Aš mati höfundar žessa kafla vęri eftirfarandi fyrirbyggjandi ašgeršir mikilvęgar fyrir žį sem misst hafa einhvern vegna sjįlfsvķgs.

1. Sjįlfsvķginu lżkur ekki viš verknašinn sjįlfan heldur lifir žaš įfram ķ žeim sem eftir lifa, oft meš mikilli žjįningu. Hér er ķ flestum tilfellum um flókna sorg aš ręša žannig aš erfitt er fyrir ašstandendur aš vinna sig ķ gegnum sorgina meš žeim björgum sem fjölskylda žess lįtna bżr yfir. Hefšbundnar sorgarathafnir kirkju duga skammt žegar um sjįlfsvķg er aš ręša. Rannsóknir sżna aš mikil vanlķšan getur fylgt ķ kjölfariš įrum saman, lķkamleg veikindi aukast og žunglyndi er algengur fylgifiskur. Hér žarf žvķ aš koma til sorgarrįšgjöf og ķ mörgum tilfellum sorgarmešferš. Meš endurmenntun getur starfsfólk heilsugęslustöšva veitt sorgarrįšgjöf og vķsaš žeim skjólstęšingum ķ sorgarmešferš sem žvķ žykir aš žurfi žess. Bjóša mętti ašstandendum eftirfylgd ķ įr eftir atburšinn į heilsugęslustöš. Gott vęri ef samvinna vęri meš presti viškomandi fjölskyldu.

2. Stofna žyrfti sorgarsamtök žeirra sem misst hafa einhvern vegna sjįlfsvķgs. Sorgarvinnan er svo ólķk allri annari aš fólk finnur sig ekki ķ hefšbundnum sorgarsamtökum. Slķk sorgarsamtök gęti veriš opin žeim sem hafa įhuga į mįlefninu. Slķk sorgarsamtök gętu veitt syrgjendum mikinn stušning.

3. Ašferšir er beinast aš žvķ aš draga śr hęttunni į kešjusjįlfsvķgum, félagslegri sefjun. Hér er um aš ręša samruna tveggja ašferša, ž.a.s. sorgarśrvinnslu og įfallahjįlpar. Ef sį lįtni er nemandi ķ skóla žį fęri įfallahjįlp ķ gang innan 3 sólarhringa frį andlįti. Naušsynlegt er aš skólar hafi įfallarįš og séu bśnir aš skipuleggja višbrög sķn įšur en įfalliš gerist. Žeir sem tengjast žeim lįtna mest fį svo sorgarrįšgjöf og sorgarmešferš ef žurfa žykir.

Hversu mikil fręšsla og umręša um sjįlfsvķgsmįl į aš koma inn ķ skólanna er mikiš įlitamįl. Mörg lönd hafa sett fręšsluefni inn ķ grunnskóla sķna og framhaldsskóla (mörg fylki ķ Bandarķkjunum, Kanada og Įstralķu). Sannleikurinn er sį aš žettta er mjög vandmešfariš. Ķ tķmaritinu Crisis sem er gefiš śt af alžjóšlegum samtökum um fyrirbyggjandi ašferšir gegn sjįlfsvķgum (IASP, International, Association for Suicide Prevention) var til aš mynda fjallaš um hęttuna af of mikilli sjįlfsvķgsumręšu inn ķ skólum. Mjög erfitt er aš sżna fram į jįkvęšan įrangur af sjįlfsvķgsumręšu ķ skólum meš žeirri ašferšafręši sem er naušsynleg ķ rannsóknum eins og reyndar hefur lķka veriš erfitt meš įfallahjįlp. Žaš žarf žvķ vandaša fagmennsku og trausta žekkingu til aš žessi fyrirbyggjandi śrręši snśist ekki ķ höndunum į okkur.

Hvert er hęgt aš leita ef einhver er ķ alvarlegri

sjįlfsvķgshęttu?

Į höfušborgrsvęšinu er alltaf vakt į gešdeild sjśkrahśsanna sem hęgt er aš leita til allan sólarhringinn.

Frį 8:30 til 16:30 ķ sķma 560-1680

Frį 16:30 til 23:00 ķ sķma 560-1770

Frį 23:00 til 8:30 ķ sķma 560-1740

Ef viškomandi er yngri en 18 įra er hęgt aš leita til Barna og unglingagešdeildar į Dalbraut

Frį 9:00 til 17:00 virka daga ķ sķma 560-2500

Žį er hęgt aš leita ašstošar ķ neyšarlķnuna 112 allan sólarhringinn.

Śti į landi, į alltaf aš vera hęgt aš leita til heilsugęslustöšvar. 

Žegar vęgari hętta er į feršum er stušningur fjölskyldu og t.d. aš leita til sįlfręšings og gešlęknis fullnęgjandi.

Hvaš geta ašstandendur gert?

·         Geršu žér far um aš koma ķ kistulagningu og ķ jaršaförin. Įfalliš, afneitunin og erfišleikarnir aš horfast ķ augu viš sjįlfsvķgiš er yfiržyrmandi fyrir žį sem eftir lifa. Žeir žurfa ALLAN žann stušning sem žeir geta fengiš.

·         Hegšašu žér eins og žś ert vön/vanur žegar žś ferš ķ kistulagninguna eša jaršaförina. Žetta er ekki aušvelt žar sem žig langar sérstaklega mikiš til aš votta samśš en žś veist ekki hvaš į aš segja. Fį orš duga best. "Mig tekur žetta svo sįrt. Ég veit ekki hvaš ég į aš segja viš žig žvķ ég žekki ekki hvernig žetta er sem žś ert aš fara ķ gegnum". Taktu ķ hendina į žeim, fyrir alla muni taktu utan um žį og ekki finnast aš žś žurfir endilega aš segja neitt.

·         Ekki finnast erfitt aš grįta ķ augsżn annarra ef sį lįtni stóš žér nęr. Oft eru žaš eftirlifendirnir sem reyna aš hugga žig en į sama tķma skilja žeir tįrin žķn og finna aš žeir eru ekki einir ķ sorginni.

·         Sektarkennd eftirlifenda sjįlfsvķga gerir žaš aš verkum aš žeir eiga į hęttu aš vera nęmari en ašrir sem syrgja fyrir žvķ hverjir sżna stušning og hverjir ekki. Žess vegna er mikilvęgt aš koma ķ heimsókn, senda kvešju og sżna umhyggjuna į žann hįtt į nęstu vikum eša mįnušum.

·         Vertu mešvitašur um aš sįrsauki eftirlifenda sjįlfsvķga er svo mikill aš oft er aušveldara aš fara ķ afneitun. Vertu skilningsrķk(ur) og žolinmóš(ur). Stundum gefur afneitunin smį tękifęri til aš įtta sig į įfallinu įšur en mešvitundin um žaš skellur į aftur.

·         Komdu til žeirra sem eftir lifa sem vinur įn fordóma og hindurvitna. Sżndu įhuga og hlustašu. Eftirlifendur eiga žaš til aš segja ekkesens vitleysu, rugla og endurtaka sig. Žś getur žurft aš hlusta į žaš sama aftur og aftur. Og allt ķ lagi meš žaš.

·         Vertu vinur sem hęgt er aš tala viš og hęgt er aš vera afslappašur meš. Vertu til taks til aš eyša tķma meš žeim sem į žér žurfa aš halda. Flestir upplifa aš besta leišin til aš vinna sig ķ gegnum erfišar tilfinningar er aš tala viš žį sem žeir geta treyst. Meš žvķ aš tala įttar fólk sig oft sjįlft į lķšan sinni og hugsunum og finnur eigin lausnir.

·         Vertu žolinmóšur. Oft eru žeir sem eiga erfitt fyrstir til aš įtta sig į aš žeir eru ekki aušveldir ķ samskiptum en žeir žarfnast žess aš fólk umberi žį žangaš til aš sorgin mżkist.

·         Eftirlifendur sjįlfsvķga hafa allan rétt į aš vera viškvęmir. Sumt fólk reynir markvisst aš foršast žį. Žeir fara yfir götuna eša lįta sem žeir sjį ekki eftirlifendurna. Žetta eykur į sektarkennd žeirra. Slķk hegšun annarra stafar ekki af illgirni heldur frekar af óöryggi um hvaš viškomandi eigi aš segja.

·         Hvettu eftirlifendur til aš tala. Žaš er ekki gagnlegt aš segja "Vertu ekkert aš tala um žetta". Leyfšu žeim aš hella śr sér.

·         Vertu einlęgur žegar žś spyrš: "Hvernig gengur žér" og hlustašu į višbrögšin. EKKI koma ķ veg fyrir aš hinn tali, ganga ķ burtu eša eyša samręšunum ef hinn raunverulega byrjar aš tala.

·         Eftir žvķ sem tķminn lķšur er allt ķ lagi aš segja hve leišur žś sért og aš minnast į sjįlfsvķgiš. Žaš er huggun fyrir eftirlifendurna aš įstvinur žeirra sé ekki gleymdur og aš fólk hugsi enn til žeirra ķ sorginni.

Wilhelm Norfjörš, sįlfręšingur

 

Til baka

Prentvęn śtgįfa 

Skošanakönnun

Hefur ślit lķkama žķns mikil įhrif į hvernig žér lķšur meš sjįlfa/n žig ?
Svarmöguleikar

Skrįning į póstlista

Tölvupóstfang
Skrįšu žig į póstlista persona.is til aš fį fréttir og tilkynningar frį okkur ķ framtķšinni.